Lauki ka raita svorio metimui.

Ir parodydamas vis gaid darnumo men, jis pt, kaip reikia psti raguoi bandai, kaip dera ok kaimenei, kaip mgsta klausytis avys. Stipri raumenq itampa gali sukelti galvos, rau- Turime isisamonhti, kad stresas daZniausiai ky- menq ir s4nariq skausmus. O Dafnis, kai viskas nurimo, nusileids lygum, kur jie paprastai ga nydavo, nei ok nebepamat, nei avi ne utiko, nei Chlojs neberado.

Visos kava, soti vakariene ir stiprus elektromagneti- iios liaukos yra susijusios tarpusavyje ir patiria nis laukas, par,yzdZiui, elektroninis Zadintuvas- poveiki, jei kuri nors iSju praranda pusiausvyr4. Toliau aprasomos visos septynios liaukos nuo kuno apaiios i viriq : Nakties poilsis.

Jos reguliuoja lytiniq hormonq iSskyrimE. Atsipalaiduokite priei eidami miegoti. La- vaisingum4 ir seksualini akt. Lytines bai gerai, jei galite eiti rniegoti ne vdliau kaip 22 liaukas labai gerai galima stimuliuoti Kneifo val. Padaugdja 5ansq miegoti 8 val. Prigesinkite 6vies4 ir klausykitds tylios, ra. Antinksiiai palaiko inkstq, odos, kauh. Jie stimuliuojarni, kai. Melatoniro bus gamirama daugiau, jei mie- kunas laikomas 5iltai, ir hkstai kasdien masa- gosite tamsiame kambaryje.

Tyrimai rodo, kad Zuojarni. Kasos liauka reguliuoja kuno temperatur4, Sviesos lempute. Toddl geriau visai nejungti maisto skaidym4 ir cukraus kieki kraujyje. Ka- Sviesos, jei jums nakti pdreikia atsikelti, - po to sos liaukos veikla palengvinama, jei valgome bus lengviau vel uZrnigti. Ciobdaliaukd yra svarbi Sirdies veiklai, taip pat skatina melatonino gamyb4.

Krutinkaulio vi- duryje kmfu speneliq aukStyje yra taSkas, kud Meditacija kasdien masaZuojant stimuliuojama iiobrialiau- Be ramybos iIpakankamai miego, mes galime ai- kd. Jei t4 taik4 spaudant ir masaZuojant skauda, sipalaiduotl medituodami. Pagrirldine meditaci- vadinasi, iiobdaliauk6 fu nkcionuoja blogai.

Skydliaukd reguliuoja medZiagq apykaita aiq ir pasiekti s4monds buklq anapus m4stymo. KasdienmasaZuojantiSabiejqgerklq Medjtuoli galima labai ivairiai. Senose 7em- pusiq isilgai kaklo padedama iSlaikyti skyd- dirbiq bendruomenese po sunkiq dienos darbq liaukes pusiausvy Zmon6s paprasiiausiai susdsdavo t rymodavo. Hipofiz6 yra smegenyse ir reguliuoja kitu vakaro.

lauki ka raita svorio metimui jamie it kosmetika svorio metimas

Tai faip pdf bu r o viend ii me liaukq veikl4, taip pat ji labai svarbi m4stymui ditacijos InSiq. Kai kurie Zmones medituoja, budami gamto. Epifizd yra tarp akiq. Ji reguliuoja biorit- je, sode arba klausydami muzikos. Be to, yra mus. Anot daoistu, epifize yra dva. Be ga sergama labai retai.

Inkstq funkcij4 galite sti- to, labai svarbu reikiamais kiekiais valsvti ver- muliuoti tokiomis priemondmis: tinga maista, kuriame gausu up"uugi"niu -".

Kasdien masazuokite inkstq sdti. Pravartu papildomai. Stenkitds, kad kunui nebuhl Salta, pirmiau- vartoti linq seklLl aliejq ir zuvies taukus.

Vilkekite diltus drabuZius ir valgykite kam- b8 ir. Gerkite pakankamai kambario tempera- ZarnFras butq sveiki. Isiklausykite i savo orga- turos arba dar geriau - iilto vandens; per dien4 nizmo signalus. Jei jauiiatds pavargq, vadinasi, reikia isgerti 1, t. InLstai lengviau perdirba reikia pailseti.

Saltiniq arba g1. Jei insq inkstai jautrus, turite vengti ilgesni Maistas pagal metq laikus laik4 buti negdre. Kad musrl organizmas gal6tq optimaliai funk- cionuoti, kuno temperatnra turi buti apie M69aukitAs valgiu Ypai svarbu - rei-[iama skrandZio si]uma, kad Valgyti skanq maist4 yra vienas i! Jei mes val- teikiamq malonumq. Juk daZnai, susifikq su gysime jogurta i5 Saldytuvo arba pietaudami draugais, einame kartu valgyti.

Tik tada galima kalb6ti apie tikr4 lauki ka raita svorio metimui me 5alt4 maista ypat pieno produktus ir iitiius mo dziaugsm4 ir sveik4 mityb4. Jei turite maZai metus geriame ledinius gdrimus, o Azijos ialyse, laiko ir jauiiate stresa, ge au isgerti energijos kur klimatas daug Svelrresnis, visada valgomi gerimo Zr. Silti valgiai. Pavyzdziui, Jdponi joje pusrycia ms Pasiekti tinkam4 nuotaik4, kai Sventinq dien4 valgoma m lso sriuba tyrd i5 sojq pupeliqir sedame prie graZiai padengto stalo su gelemis ryZiq su mielemis ir geriama Silta Zalioii arbata.

Jei televizo- vieinagds Svedijoje susidare nuomonq, matra liekninančios arbatos apžvalgos rius ijungtas visu garsu, jei kuris nors iS sedin- daug Svedq keniia nuo inkstr4 funkciios nepa- iiqjqprie stalo yra susinervinqs ir ryte rfa mais- kankamumo, nes juos labai neigiamai veilia t4, vis4 laik4 kalbasi telefonu arba svarsto rim- Saltis - ir iS iBords, ir i5 vidaus.

lauki ka raita svorio metimui kaip numesti svorio ir susikurti kreives

Jei mdgstate, tyliai ijun- pia iuos. Nuo to gali pablogeti ir musq miegas, kite ramia muzikA ir megaukites valgiu. Ki- tos galimos pasekmds: viduriq uZkietejimas, MUsq vidinis gydytojas klausos sutdkimai, uZimas ausyse, glapimo Jei mes savo organizmui duodame tai, ko jam pusles problemos, negalavimai menstruacijq reikia: meilq, gerE miega, ramybq, teigiamas metu, neigiamas poveilis seksualumu i irvaisin- mintis, dama, idomu ir gera socialini g ,venimd, gumo sutdkimai.

Tai reiSkia, kad inkstq Mnsq vidinis gydytojas visada rupinasi funkcijos pusiausvyros sutrikimai neigiamai islaikyti orga nizmo pusiausvyra. Ca mtos gydo- veikia plaulus,skeleta ir danris. Del todiaejd ri- moji galia yra didZiule. Jei mes tam suteiksime zika susirgti osteoporoze. Siaurds Europos teisingas pdelaidas, musq organizmas daugeliu kraStai pagal kalcio ir pieno produktq suvaito- atveiq pasveiks pats.

Ziedai ir gilas dnr nera tinknmai iistudijuotos mitybos fiziologijos poZiiiriu, bet jose tikrai daug aitamin4, fuuotinoid4, flaaonoid4 ir kit4 antioksidant4.

Istorijos tikmeje gilis ttisada paiaairindazto Zmoni4 maist4. Senores graikni aalgi medetl. Kinijoje nuo seniausir4laik4 aalgomos aiendienis ir zt a in ikin e s skgi s t sli e d i s. Patarimai: Valgomosios gdl6s lotas, desert4 arba i5 jq pasi. Arbata i5 iio kur augalai susitelkq, ir prieB officinalis. J1t Lledai - naLi, augalo maldina skausn4 ir tai isitikinkite, ar neskinate mielos m6lynos spalvos.

I5 sdklq Chrysnnthemum cor onarium, sdkloms brandinti. Skinkite tik tokias gdles, Vaistin6mis agurkldmis daznai. Vainiklapiai arba kurias gerai pazistate. Mat puoSkite salotas, gedmus ir Ziedai labai tinka ddti i yra daug nuodingu ru6iu, uZkandZius. Ziedus galima kini5koje keptuvdje pavyzdZiui, aitrieji v6drynai, uZSaldyti Iedo kubeliuose. Sunvy5nds, krokai, paprasto- P elargonijos, P elar gonium.

Ma- G arZdeniai, L. Nevalgykite lauki ka raita svorio metimui kiekio lonioji pelargonija yra nuo- Zydi pavasari ir ankstyv4 vienos rudies Ziedw nes gali stabaus kvapo ir skonio, vasar4 ganyklose.

I5eje pasireikSti gydomasis povei- panaiaus i citrinos. Lapus pasivaikiiioti, skinkite ir kis. Bukite atsargus - Zieduose pl. Arba juos su- pendula ulmaria, auga eolum majus. Jrl skonis pana- vartokite i5kad, arba imerkite dregnose pievose. Migdolo 5us i pipiru.

Longas Dafnis Ir Chloje 1958

Rytuose jos var- i dubeni su vandeniq kad jie skonio lapai labai gardus pa- tojamos hrkstantmeaius. Visi vdl i5siskleishr. Jais papuoBkite sa- valgiai ir salotos, papuoiti 'i3 nuostabiais oranziniais arba darZe auginamos - yra lauki ka raita svorio metimui miSiniams. Valgomos yra vi- geltonais jr-r Ziedais, igyja gomos.

Dedegvoms 'ra gimi- sos roZiq ruSys: ir kulturinds, verrq. RoZemis puo5kite Jaluros, dar Svelnios nasturtes Parduotuv6se galima pirkfi valgius, dekite jq i salotas, seklos gali buti konseruuoia- dedeSvq arba kinroZiq arba- gerimus, tortus ir desertus. Dedeivq ir kinroziq mos su kapardliais. Ziedais papuodkite salotas ir Raudonieji dobilai, T rit'olium desertus. Ziedais labai se, iq Ziedai balti arba nuo Gvazdlkai, Dianthustinka pagardinti salotas.

Yra daug ivairiose kulmrose. Visi Raktai,olEs, Primuln uer is, rusiq, pvz. Visos rni. Vartokite tik vainikla- skoni. I salotas galite imaidyti dedesvos rtSys - pat u pius, nes iiedsosiiai yra kar- ir ju lapq.

Dl visa to kait ir tap drsesni, jie pradjo tarp savs meils gin ir pamau prijo prie itikimybs priesaikos. Dafnis, prijs prie puies, Pano vardu prisiek, kad negyvens be Chlojs vienas n vienos die nos, o Chloj, engusi ol, nimf vardu prisiek Dafniui, kad myls j ir gyv, ir mirus. Taiau Chloj buvo tokia paprasta mergait, saugus riebalų nuostolių greitis, ijusi i olos, panoro, kad Dafnis duot jai dar ir kit priesaik.

Pats, nepaisydamas priesaik, jis nesirpins nubausti tave, net jeigu tu moter turtum daugiau negu ddel vamz deli. Todl tu man prisiek ia ok kai mene ir ta oka, kuri tave imaitino, kad neapleisi Chlojs, kol ji tau liks itikima. O jeigu ji tau ir nimfoms bus neteisi, bk nuo jos, neksk jos ir nuudyk j lyg vil k!

O Chloj, kaip pa prasta piemenait, laikydama ok ir avi piemen tikraisiais dievais okas ir avis, diaugsi ir nebeabejojo ta priesaika. O mitilnieiai, kai igirdo apie de imties laiv upuolim ir kai mons, at vyk i kaim, papasakojo jiems apie pl im, laikydami nepakeniama toki padt, kad jie yra taip metimniei skriaudiami, nutar kuo greiiausiai pakelti prie juos ginkl.

Vegetarinė Mityba - Skanu Ir Sveika

Ir, surink tris tkstanius skydnei ir penkis imtus raiteli, isiunt savo kar ved Hipas sausumos keliu, nes iemos metu lauki ka raita svorio metimui jra nesiryo.

Hipasas, ivyks yg, metimniei lauk neniokojo, negrob emdirbi ir piemen band bei turto, manydamas, kad tai bt daugiau pliko, o ne karvedio darbas; jis negaidamas nuved kariuome n prie paties miesto, tikdamasis siverti pro nesaugojamus vartus. Ir kai iki miesto liko koks imtas stadij, j pasitiko auk- lys, silydamas susitaikyti. Mat, metimnie iai, patyr i belaisvi, kad mitilnieiai nie ko neinoj apie tai, kas vyko, ir tik em dirbiai ir piemenys taip sudraud jaunuo li lum, m gailtis idrs surengti prie kaimynin miest smark ir neapgal vot yg.

Todl skubjo atiduoti visa, k buvo pagrob, kad vl galt be baims bendrauti su kaimynais ir sausumoje, ir j roje. T aukl Hipasas nusiunt pas mitilnieius, nors ir pats, kaip irinktas kariuo mens vadas, turjo neribot valdi; ir, sustojs stovykloje madaug u deimties stadij nuo Metimnos, lauk nurodym i savo miesto. O prajus dviem dienom, at v y k s pasiuntinys sak paimti visk, kas buvo pagrobta, o paiam, nieko pikto jiems nepadarius, grti namo; turdami pasirinkti kar ar taik, mitilnieiai nutar, kad tai ka naudingesn.

Taip pasibaig metimniei ir mitilniei karas: jo pabaiga buvo tiek pat neti kta, kaip ir pradia. Taiau ujo iema, kuri Dafniui ir Chlojei buvo sunkesn u ka r: netiktai ikrits gilus sniegas uvert visus kelius ir visus emdirbius privert pasilikti namuose.

I kaln m tekti smar- ks upokniai, vandens paviriuje sustingo ledas, mediai atrod lyg aplauyti. J a u niekas nebevar bandos ganykl, niekas nuo savo dur toliau ne bejo, bet, apie gaidykst svorio metimo patarimai mokslas didel ug n, vieni linus suko, kiti ok vilnas kede no, treti vilkstes paukiams gaudyti tais.

Tuo metu reikdavo rpintis, kad raguoi diose bt pel, okoms ir avims avidse lap, kiaulms kiaulidse katon ir gili. Tuo tarpu, kai visi taip priverstinai tu rjo sdti namie, kiti emdirbiai ir pieme nys diaugsi, nors trumpam laikui isivada v i sunki darb, galdami i ryto paval gyti ir ilgiau pamiegoti.

Vienu odiu, iema jiems atrod malonesn ir u vasar, ir u ruden, ir net u pat pavasar. O Chloj ir Dafnis, netek savo diaugsm ir prisimin dami, kaip jie buiuodavosi, kaip glamondavosi, kaip drauge valgydavo, dabar lid nai leisdavo naktis be miego ir lauk pa vasario, tarsi naujo po mirties gimimo.

Nu lidim jiems keldavo ir krepys, rankas pateks, i kurio drauge imdavo maist, ir pastebta miltuv, i kurios drauge gerda- vo, ir bet kur numesta ddel, mylimojo do vana.

Todl meldsi nimfoms ir Panui, kad juos ilaisvint i t varg ir pagaliau jiems patiems ir j bandoms grint saul. Taip besimelsdami, jie kartu iekojo bd pasi matyti.

Chloj buvo visai pasimetusi ir nie k o negaljo sugalvoti. Su ja drauge visada b d a v o jos tariamoji motina, kuri j mok vilnas kedenti ir verpst sukti ir apie vedy bas ji kalbdavo. O Dafnis, turdamas daug laisvo laiko ir bdamas u mergait suma nesnis, surado tok bd pasimatyti su Chloje. Prie Drijanto trob paiame kieme augo dvi didiuls mirtos ir geben. Mirtos augo arti viena kitos, o geben tarp j, tarsi vynuogienojas, iskleidusi savo akeles abi puses, i susipynusi lap sudar lyg ol; nuo gebens ak kabojo daug dideli, tarytum vynuogi keki.

Todl aplinkui bdavo daugyb iemini pauki, kurie ia atskrisdavo, nerasdami laukuose maisto: ia bdavo daug pilkj ir raibj strazd, laukini balandi, varnn ir kit sparnuo i, kurie mgsta gebens uogas. Neva i pauki gaudyti atjo Dafnis, prisikrovs savo krep skani meduoli ir, kad labiau patikt kas nors jo mediokle, pasims amalo ir kilp.

Atstumas buvo ne didesnis kaip deimt stadij, bet dar nenuleistas snie gas sudar jam daug vargo; bet meil visur praeina, ir per ugn, ir per vanden, ir per Skitijos snieg.

Taigi Dafnis bgte atbgo prie trobos ir, nusipurts nuo blauzd snieg, pastat vilkstes ir utep amal ant ilg vyteli, paskui atsisdo, laukdamas pauki ir Chlojs.

Pauki atskrido daugyb, ir pa kankamai j b u v o pagauta. Todl jis turjo daug darbo juos rinkdamas, piaudamas ir pedamas.

Taiau i trobos neijo niekas, nei vyras, nei moterik, nei naminis pauk tis. Visi sdjo prie ugnies, viduj usidar.

Taigi Dafnis visikai neinojo, kas daryti, tarsi bt atvyks blog enkl lydimas. Ir jis ryosi, prisidengs kuria nors proga, pra smukti pro duris ir lauki ka raita svorio metimui pats vienas iekoti, k ia tikinamesnio galt pasakyti.

At jau ugnies. Matyti, geriau tylti, o Chloj pamatysiu pavasar, nes, kaip atrodo, iem man j pamatyti nelemta! Drijantas su savo eimyna sdjo u stalo: dalino ms, djo duon, vyn sotyje skied.

Tuo metu vienas aviganis uo, pasau gojs, kai niekas nemat, pagrieb msos ga bal ir ibgo pro duris. Supyks Drijantas mat, tas gabalas buvo jo dalis nutvr pa gal ir isivijo paskui, tarsi kitas uo.

Besi vydamas atsidr prie gebens ir pamat Daf n, dedantis ant pei sugautj grob ir tai santis eiti namo. Drijantas tuoj pat umiro ms ir un ir, garsiai suuks: Sveikas gy vas, vaikeli! Dafnis ir Chloj, ivyd vienas kit, vos neparkrito ant ems i susijaudinimo, bet, prisivert stovti tiesiai, pasisveikino ir pasibuiavo: tai buvo jiems tarsi ramstis, kad nepargrit. Dafnis, taip netiktai ivyds Chloj ir gavs buin, atsisdo prie ugnies, num nuo pei ir padjo ant stalo balandius bei straz dus ir m pasakoti, kaip jam gris sdti namie ir kaip jis ivyks medioti, kaip vie nus paukius, kurie mgsta mirtas ir gebe ns uogas, sugavs vilkstmis, kitus amalu.

J i e gyr jo miklum ir kviet valgyti, k bu vo paliks uo, o Chlojei liep pilti grimo. J i diaugdamasi padav kitiems, o Dafniui paskutiniajam: mat, apsimet pykstanti, kad atvyks ketino pabgti net nepasimats. Ta iau, prie paduodama jam taur, ji truput nugr, o paskui padav. O Dafnis, nors ir jaut stipr trokul, gr palengva, kad ga lt pratsti savo malonum.

Ir tai stalas greitai itutjo, neliko nei duonos, nei msos. Tada u stalo sdintieji m teirautis apie Mirtal ir Lamon ir vadi no juos laimingais, nes ie susirad sau tok maitintoj senatvje. Ir Dafnis taip giriamas diaugsi, nes visa tai girdjo Chloj. O kai j mgino sulaikyti, nes kit dien rengsi aukoti Dionisui aukas, i diaugsmo jis vos nepradjo j garbinti vietoj Dioniso.

Taigi uojau i krepio im daugyb meduoli ir sugaut pauki, ir visa tai buvo patiekta vakarienei. Buvo pastatytas antras v y n o so tis, ir antr kart buvo ukurta ugnis. Labai greitai, ujus nakiai, antr kart pasisotino, o paskui, iek tiek pasek visoki pasak ir padainav, nujo gulti: Chloj su motina, Dri jantas su Dafniu.

Chlojei nebuvo dabar jokio kito diaugsmo, o tik tas, kad rytojaus dien ji vl pamatys Dafn, o Dafnis diaugsi tu iu diaugsmu: jam b u v o labai malonu ir su Chlojs tvu drauge gulti. Todl daug kart jis apkabino Drijant ir buiavo, sapnuoda mas, jog visa tai daro su Chloje. Kai iauo diena, ujo baisus altis, ir visk degino iaurio ptimas. Visi atsikl paaukojo Dionisui vienerg avin ir, ukr didel ugn, reng valg. Tuo laiku, kai Nap kep duon, o Drijantas vir avin, Dafnis ir Chloj, lauki ka raita svorio metimui laisv valandl, ijo i tro bos prie gebens.

Ir vl, pastat vilkstes ir u tep amalo, pagavo nemaai pauki. Ir nuo lat jie buiavosi ir maloniai tarp savs kalb josi. A bijau, kad nesutirpiau pirmiau u j. Kad ji taip degint, kaip toji ugnis degina mano ird. Kai Chloj taip Dafniui tarytum aidas atsakinjo, juos paauk Naps namikiai, ir jie abu atbgo, nedamiesi daug gausesn gro b negu ivakarse. Tada, nuliej i soio Dioniso garbei vyno, m valgyti, apsivaini kav galvas gebens akelmis. Ir kai atjo metas skirtis, diaugsmingai palovin Bak ch ir jo garbei suuk, ileido Dafn namo, pridj jo krep msos ir duonos.

Taip pat atidav balandius ir strazdus parneti Lamonui ir Mirtalei, sakydami, jog sau jie kit susigausi, jeigu iema usits ir uteks gebens keki. Ir Dafnis ijo, pabuiavs pirma juos, o paskui Chloj, kad jos buinys pasilikt ne suteptas.

Nuo to laiko jis danai atvykdavo pas juos, sugalvodamas kitas dingstis. Tuo bdu ir iem jie praleido ne visikai be mei ls. J a u prasidjus pavasariui, nutirpo sniegas, em nusimet dang, pradjo a liuoti ol; jau kiti piemenys igin bandas ganykl, bet anksiau u visus Chloj ir Dafnis, nes tarnavo jie kitam, galingesniam piemeniui. Tuojau jie nubgo pas nimfas ol, paskui pas Pan prie puies, o tada prie uolo, po kuriuo sddami jie gan bandas ir buiavosi.

Surado ir gli, nordami die vams vainik nupinti: bet jos, dzefiro mai tinamos ir sauls ildomos, vos tik b u v o pra djusios kaltis i ems. Lauki ka raita svorio metimui dlto jie susira do ir ibui, ir narciz, ir progaili, ir kit pirmj pavasario dovan. Chloj ir Dafnis gr tik k pamelt ok ir avi pien ir jo nuliejo, vainikuodami diev statulles.

J i e paskyr savo dievams ir pirmuosius ddels garsus, tarsi ragindami laktingalas pradti savo giesmes. Jos gi pritardavo krmuose ir vis aikiau minjo It, tarsi po ilgo tyljimo prisimindamos savo gaidas. Kai kur bliov avys, kai kur okinjo riukai ir, palind po savo motinomis, teme n tamp; o tas, kurios dar nebuvo apsiriavusios, avinai vaiksi ir okinjo vienas ant vienos, kitas ant kitos. Oiai taip pat vaiksi paskui okas ir aistringai ant j okinjo, kovojo tarpusavyje dl ok: kiekvienas tu rjo savsias ir saugojo, kad j slapta nepa viliot.

Tokie reginiai net seniams galjo su kelti meil, o jie jauni ir pilni jg, jau ilg laik iekoj meils, deg nuo to, k girdjo, tirpo nuo to, k mat, ir patys iekojo kako daugiau u pasibuiavim ir glamonjimsi, o ypa Dafnis. Jis per iem, bdamas namie ir nieko neveikdamas, subrendo ir godiai siek buini, troko glamontis ir pasidar dabar apsukresnis bei drsesnis.

lauki ka raita svorio metimui koks kokteilis priverčia numesti svorį

Todl jis pra Chloj, kad ji lauki ka raita svorio metimui su teikt visk, ko tik jis trokta, ir nuoga su nuogu drauge pagult ilgiau, negu anksiau buvo prat: toji vienintel priemon, kuri pasiliko neimginta i kit Fileto nurodym, galinti j meil numalinti. Chlojei gi klau siant, kas yra daugiau u pasibuiavim, gla monjimsi ir net guljim greta, k jis y r a nusprends daryti, nuogas su nuoga atsigu ls, jis sakydavo: ,T pat, k avinai daro su avimis ir oiai su okomis.

Matai, kaip po ito veiksmo jos jau nuo j nebebga, ir jie nebevargsta besivaikydami, bet, tarytum bendru malonumu pasidiaug, paskui drauge ramiai ganosi? Atrodo, jog is veiksmas tei kia kain kok saldum ir veikia meils kar tl.

O tu mane pra ai, kad a atsiguliau su tavimi ir dar nuoga? O argi jos nra gauruotesns u mane, apsi vilkusi? Bet, nieko nepasieks, dar daugiau nusimin, atsisdo ir m verkti, sksdamasis, kad mei ls reikaluose jis imans maiau u avinus. Turjo jis kaimyn, kuris dirbo nuo sav em. Tai buvo mogus, jau sensteljs, vardu Chromis. Jis buvo parsiveds moter i miesto, jaun, daili ir avesn u kitas kaimo moteris; ji vadinosi Lyknija. Todl kart, j vien nu tykojusi, padovanojo jam ddel, medaus kor, stirnos kailio krep.

Taiau k nors sa kyti nedrso, suvokdama, jog Dafnis myli Chloj, nes aikiai mat, kaip jis negaljo nuo mergaits atsiskirti. Anksiau ji tai su prato i most ir ypsni.

O syk anksti ryt, teisindamasi Chromiui, jog einanti pas kai myn gimdyv, pasek juos i paskos ir, pa sislpusi krmuose, kad niekas jos nepaste bt, visk girdjo, k jie kalbjo, ir visk mat, k jio dar. Neliko jos nepastebta ir tai, kad Dafnis verk.

Pagailo jai nelaiming j; be to, pamaniusi, jog jai pasitaiko dvigu eco slim u srbiji, proga ir jiems pagelbti, ir savo paios aistr patenkinti, ji sugalvojo tai k. Kit dien, vl ijusi tarsi pas t gim dyv, visai nesislpdama ji nuvyko prie uo lo, po kuriuo sdjo Dafnis ir Chloj. Puikiai apsimet esanti susijaudinusi, ji tar: Gel bk, Dafni, mane varg!

I dvideimties mano s vien, pai graiausi, pagrob erelis. Taiau, pasims toki sunki nat, jis nepajg lauki ka raita svorio metimui ja pakilti auktyn ir nusi neti an, sau prast, aukt uol, bet kartu su grobiu krito iuos krmus. A praau ta v e vardan nimf, vardan ano tai Pano, eik su manim mik, nes viena a bijau, igelbk man s, neleisk, kad mano s skaiius su mat.

Gal bt, ir pat erel umui, ir jis jau nebegrobs js riuk ir oiuk. Band tuo tarpu pasaugos Chloj: j gerai pasta okos, nes ji visada su tavimi gano.

Dafnis, nieko nenujausdamas, kas bus, tuojau pakilo ir, pasims lazd, nujo paskui Lyknija. O i nusived j kuo toliausiai nuo Chlojs. Ir kai jiedu prijo t viet, kur mi kas buvo tankiausias, Lyknija paliep jam atsissti prie altinio ir tar: ,Tu, Dafni, myli Chloj. Tai a suinojau nakt i nimf: sapne jos man papasakojo apie tavo vakarykias aaras ir sak tau pagelbti imokyti, kaip reikia mylti. Tai yra ne pasibuiavimas ir glamonjimasis ir ne tai, k daro avinai ir oiai: tie diaugsmai y r a daug saldesni u anuos, nes teikia ilgiau trunkant malonum.

Taigi, jei tu nori isivaduoti i varg ir pam ginti troktam diaugsm, tai pasiduok man, kaip mielas mano mokinys, o a tave, i mei ls ioms nimfoms, viso to imokysiu. Dafnis nebesitvr diaugsmu ir, b damas nepatyrs kaimietis, ok piemuo, si myljs jaunuolis, puol Lyknijai kojas ir pradjo j maldauti, kad kuo greiiausiai i mokyt j to meno, kur sisavins, jis ga lt padaryti Chlojei, k nori. Ir tarytum Ly knija jam i tikrj galt atskleisti kako ki diding ir dievik paslapt, jis priadjo jai duoti dovan: tvarte iaugint oiuk, minkt sri, suspaust i riebaus pieno, ir pai ok.

Lyknija, sulaukusi i ok pie mens tok palankum, kokio n nelauk, pra djo mokyti Dafn to bdo. Paliep jam atsi ssti alia savs ir buiuoti j taip ir tiek, kaip ir kiek jis b u v o prats buiuoti Chloj, ir buiuojant drauge apkabinti ir isitiesti e mje.

O kai jis atsisdo, ibuiavo j ir isi ties, ji, matydama, kad jis jau turjo pakan kamai jg ir deg aistra, pakl j i gulimos ant ono padties, o pati vikriai isities apa ioje ir atved j ilgai iekota keli. Paskui jau jis tuiai nebeklaidiojo, nes pati prigim tis nurod jam, kas daryti. Kai i meils pamoka buvo baigta, Dafnis, kuris dar tebebuvo paprastos, pieme nikos galvosenos, oko bgti pas Chloj, nes norjo tuojau pat padaryti tai, k b u v o i moks: atrod, jog jis bijojo umirti delsda mas.

Taiau Lyknija j sulaik ir tai k pa sak: Klausyk, Dafni, tu turi ir dar kai k inoti. A, bdama moteris, dabar nieko nenu kentjau, nes ito mane jau seniai buvo imo ks kitas vyras, kaip atlyginim pasims mano mergyst. O Chloj, kovodama su ta vimi i kov, ir auks ir verks, ir smarkiai krauju, apsipils, tarytum bt sueista. Bet tu to kraujo nebijok.

lauki ka raita svorio metimui sveiki valgiai deginantys riebalus

Tik kai j prisinekinsi pa siduoti, atsivesk i viet, kad niekas negir dt jos auksm ir niekas nematyt jos aa r, o jeigu kraujuos, ji gals nusiplauti itame altinyje. Ir atsimink, kad a tave anksiau u Chloj padariau vyru! Tada Lyknija, ubaigusi tuos pamo kymus, nujo kit miko pus, tarsi norda ma dar savo sies paiekoti. O Dafnis, apgal vodamas, k ji buvo pasakiusi, umiro savo ankstyvesn kart, nes nedrso, be pabuiavi mo ir apkabinimo, Chlojei k nors daugiau daryti, nenorjo, kad ji aukt, tarytum prie ivydusi, arba verkt, tarsi skaudinta, arba krauju apsipilt, tarsi sueista.

Mat, dl savo nesenos patirties jis bijojo kraujo ir man, jog kraujas teka tik i aizdos. Taigi, nutars smagintis su Chloje tik prastais diaugsmais, jis ijo i miko ir nujs ten, kur ji sdjo, ibui vainikl pindama, pa melavo, jog s i erelio nag ipls, ir ap kabins pabuiavo j taip kartai, kaip ir m gaudamasis Lyknija: tai buvo, j o nuomone, leistina ir visai nepavojinga. O Chloj udjo jam ant galvos vainik ir pabuiavo plaukus, kurie jai atrod avesni u ibutes.

Pagaliau imusi i krepio vaisi iupinio ir kelet duonos gabal, padav jam valgyti, o bevalganiam i burnos trauk ir pati valg, kaip maas paukiukas. Jiems bevalgant, o dar daugiau besi buiuojant, negu valgant, pasirod vej lai vas, pro al plaukis. Vjo nebuvo, jra buvo visikai rami; reikjo irkluoti. Ir jie irklavo smarkiai, nes skubjo tik k sugau tas uvis nugabenti vienam turtuoliui mies t. K paprastai daro jrininkai, kad suma int nuovarg, tai dar ir anie vejai, irklus kilnodami: vienas i j, vadovas, trauk j reivik dain, o lauki ka raita svorio metimui, tarsi choras, kai vado vo balsas nutildavo, darniai pritardavo.

Kol jie plauk ir dainavo atviroje jroje, garsas nyko, nes balsai ore isisklaidydavo, bet kai, aplenk ikyul, plauk gili lank, kuri buvo panai mnulio deli, balsai skambjo daug smarkiau, ir krant pasiekdavo aikios ritmingos dainos: alia lygumos buvo dubus tarpeklis, tarsi koks nors puiamasis ragas, kuris sugaudavo bet kok gars ir kiekvien bals atsakydavo pamgdiojimu.

Aidas buvo toks aikus, jog jame buvo girdti ir irkl pliukenimas ir jrinink balsai: tikrai malo nu buvo klausytis.

lauki ka raita svorio metimui sėdimas darbas numeta svorio

Pirma pasigirsdavo balsas i jros, o balsas i sausumos tiek vliau nu tildavo, kiek vliau prasiddavo. Taigi Dafnis, inodamas, kas ten vyko, irjo tiktai jr, suavtas stebjo laiv, plaukiant pro al greiiau u paukt, ir sten gsi gerai siminti kai kurias daineles, kad vliau galt jas ddele pagroti.

O Chloj, tada pirm kart igirdusi vadinamj aid, ia velg jr, kur dainavo jrininkai, ia kreip akis krant, iekodama, kas pritar. O kai vejai praplauk pro al ir slnyje vis kas nutilo, tada ji m teirautis Dafnio: ar kitoje ikyulio pusje irgi yra jra, ar kitas laivas plaukia pro al, ar kiti jrininkai dai nuoja t pai dain ir visi kartu nutyla. Ta da Dafnis m velniai juoktis ir, dar vel niau j pabuiavs, udjo jai ibui vainik ir pradjo pasakoti pasak apie Echo Aidu i pasak isiderjs i jos dar deimt bu ini.

Miela mergele, nimf yra visoki r i; yra melij, yra driadi ir helj, visos jos y r a graios, visos dainininks. Vienai i j gim dukt Echo mirtinga, nes jos tvas b u v o mirtingasis, ir grai, kaip ir jos lauki ka raita svorio metimui. Augino j nimfos, o mzos mok ddele gro ti, fleit psti, lyra ir kitara skambinti viso ki daineli.

Taip ji, iaugusi graia ir ydin ia jauna mergaite, okdavo kartu su nimfo mis rateliuose, dainuodavo kartu su mzomis. Taiau, gerbdama savo mergyst, ji vengdavo vis vyr, tiek moni, tiek ir diev. Tada Panas, pavyddamas jai skardaus balso, vel tui mgins pasidiaugti jos groiu, upyko ant mergaits ir kvp avi ir ok pieme nims siautul. Tie piemenys, lyg unes ar vil kai, sudrask nelaimingj mergait ir imt po vis em dar tebedainuojanius jos sna rius.

O em i meils nimfoms paslp visas jos kno dalis. Isaugojo ji ir savo gra bal s, ir, mzoms panorus, skamba jis, pamg diodamas visk, kaip ir anksiau, dievus, mones, daiktus, vris.

Jis pamgdiojo ir pat Pan, vilpaujant ddele.

O is igirds tai, paoka ir vejasi per kalnus, trokdamas ne tiek pagauti, kiek suinoti, kas yra tas slaptas jo mokinys. O netoliese t pat pakartojo ir Echo, tarsi paliudydama, jog visa ta pasa ka buvo teisyb. Kasdien kaitino vis kartesn saul, nes buvo pavasario pabaiga ir prasidjo va- sara, vl jiems atsirado nauj vasaros diaugsm. Dafnis plaukiodavo upse, o Chlo j maudydavosi altiniuose; jis ddele gro davo, su puimis lenktyniaudamas, o ji dai nuodavo, su laktingalomis rungtyniaudama; mediodavo irklius iogus, gaudydavo grie ianius laumirgius, rinkdavo gles, purty davo nuo medi vaisius ir juos valgydavo.

J a u kartais ir nuogi vienas alia kito pagul davo, usikloj okos kailiais. Ir Chloj leng vai bt tapusi moterimi, jei Dafnis nebt taip labai bijojs kraujo. Bijodamas, jog kar tais jo protas nebt veiktas, jis danai ne leisdavo Chlojei visikai apsinuoginti. Chloj tuo stebdavosi, bet klausti drovdavosi. T lauki ka raita svorio metimui daugyb jaunikaii sukosi apie Chloj, daugyb j i visur atvykdavo pas Drijant, praydami ileisti j u vyro.

Vieni atnedavo dovan, o kiti labai daug addavo, jei Chloj jiems atitekt. Taigi Nap, t vili apkerta, patardavo ileisti Chlo j u vyro, nebelaikyti daugiau namuose to kios suaugusios mergaits, kuri beganydama labai greitai gali prarasti mergyst, o vyru isirinkti u obuolius ir roes kok nors pie men: geriau, es, j padaryti nam eimi ninke, o patiems gauti daug dovan ir visa tai pasaugoti savo tikrajam vaikui. Mat, visai neseniai jiems buvo gims berniukas.

Dri jantas kartais susiviliodavo tomis kalbomis, nes mat, jog kiekvienas jaunikis ada di desni dovan, negu galima tiktis u ne turting piemenait.

lauki ka raita svorio metimui kaip numesti svorio slaugos

O kartais pagalvodavo, jog mergait y r a verta gauti geresn vyr, o ne kok nors emdirb, ir jeigu ji kada nors susirast savo tikruosius tvus, tai ir jiems, augintojams, bt gausiai atlyginta.

Todl atidliodavo savo atsakym ir tsdavo dien i dienos, tuo paiu metu laimdamas nema a dovan. O Chloj visk inojo, buvo labai nusiminusi, bet ilg laik slp nuo Dafnio, nenordama suteikti jam lidesio.

Tik kai jis usispyrs m atkakliai teirautis ir, kaip at rod, nieko neinodamas, b u v o labiau nusi mins, negu galjo bti, k nors suinojs, ta da Chloj visk jam ipasakojo, kiek daug turting jaunikaii jai perasi, k sak Nap, kuri skubina su jungtuvmis, kaip paga liau laikosi Drijantas, nieko neatmesdamas, tik atidliodamas sprendim iki vynuogi rin kimo. Dafnis, tai igirds, tarytum prarado prot ir atsisds m verkti, sakydamas, jog jis numirsis, jei Chloj daugiau kartu su juo nebeganys; ir ne tik jis vienas, bet ir avys, netekusios tokio piemens.

Paskui, acti labs svorio arbata atsi gavs, m lauki ka raita svorio metimui drsiau, nes tikjosi ti kinti jos tv, o save m laikyti vienu i besiperani jauniki, turdamas didel vil t, kad gals kitus nugalti. Tik vienas daly kas jam tebekl baim: Lamonas nebuvo turtingas. Tokia padtis niekais vert jo vil tis. Vis dlto nutar pasipirti, o Chloj irgi tam pritar.

Taiau Lamonui jis nieko nedrso sakyti, o Mirtalei sidrsins prane apie sa v o meil ir uved kalb apie jungtuves. Mirtal nakties metu visk papasakojo Lamonui. Rsiu veidu iklaus jis t praym ir api bar mon, kad pera paprast piemen duk ter jaunuoliui, kuriam, sprendiant i rast j prie jo daikt, yra pranaaujama laiminga ateitis ir kuris, susirads tikruosius savo t vus, gals juos net padaryti laisvais mon mis ir duoti daugiau ems.