Svorio netekimas pacientams sergantiems inkstais

Skysčių terapija Pacientams, sergantiems LIL, svarbus tinkamas skysčių balansas. Ji pasireiškia tiek šunims, tiek katėms, sergantiems LIL, tačiau dažniau pasitaiko katėms, o epidemiologiniai tyrimai rodo, kad tai susiję su bloga prognoze. Jis būtinas kalciui įsisavinti iš maisto ir padeda formuotis kaulams. Jei tokio inksto funkcija normali, gyvenimo kokybė nenukenčia. Ką patartumėte tiems, kurie nori užkirsti kelią inkstų ligoms?

Tai geriausiai pasiekiama ankstyva intervencija bei reguliaria stebėsena, pritaikant gydymą atsižvelgus į ligos progresiją. Jei lauksite kol liga pažengs ir pradėsite gana agresyvų gydymą, tai ne visuomet bus priimtina klientui ir gyvūnui.

Čia apžvelgsime pagrindinius pacientų, sergančių lėtine inkstų liga LIL gydymo būdus. Akivaizdu, kad ne kiekvienam pacientui galima paskirti kiekvieną šių gydymo būdų, tačiau ligai progresuojant kruopšti paciento progreso stebėsena gali padėti nustatyti problemas, kurias galima spręsti gydymo pagalba. Gydymas dieta Pagrindiniai gydymo dieta tikslai — sumažinti klinikinius požymius, susijusius su uremija ir sulėtinti ligos progresavimą.

Gydomųjų ėdalų, skirtų pacientams sergantiems inkstų ligomis, sudėtyje yra mažas fosforo ir baltymų kiekis lyginant su tipiškais suaugusių augintinių ėdalais. Pamažintas fosforo kiekis yra ko gero svarbiausia savybė. Eksperimentiniuose modeliuose fosforo apribojimas ėdale sumažina inkstų mineralizaciją ir fibrozę tėvas sielvartavo dėl vaiko netekties bei lėtina inkstų funkcijos silpimą ir didina išgyvenimą šunims.

Baltymų apribojimas ėdale buvo tiriamas jau ilgą laiką, siekiant nustatyti jo vaidmenį apsaugant LIL progresavimą šunims ir katėms. Modifikacijos lyginant su dietinėmis rekomendacijomis įprastiniuose suaugusių šunų ir kačių ėdaluose: — Padidintas kaloringumas, siekiant kompensuoti galimą mažesnį ėdalo sunaudojimą.

Pacientai, kurie maitinasi nepakankamai ir jaučiasi blogai, energijos gauna raumenų sąskaita. Tai svorio netekimas pacientams sergantiems inkstais labiau komplikuojasi raumenų išsekimu ir svorio netekimu, kurie matomi pacientams esant pažengusiai LIL stadijai, ko reikėtų vengti.

Tyrimuose su šunimis, sergančiais inkstų ligomis, buvo nustatyta, kad šunims, gavusiems ėdalo su omega 3 polinesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis PNRRpasireiškė mažesnis mirtingumas, geresnė inkstų funkcija, mažiau inkstų pažeidimų ir mažiau proteinurijos, nei šunims, gavusiems ėdalo su sočiosiomis arba omega 6 rūgštimis. Ėdalo papildymas omega 3 PNRR gali pakeisti hipertenzijos ir hipertrofijos glomeruluose vystymąsi.

Panašių tyrimų įvertinant tik PNRR su katėmis atlikta nebuvo.

svorio netekimas pacientams sergantiems inkstais

Nežymus natrio apribojimas ėdale tinka LIL pacientams. Yra eilė pranešimų apie tai, kad inkstų dieta turi teigiamą poveikį šunims ir katėms, sergantiems natūraliai atsirandančiomis LIL. Šie ėdalai yra modifikuoti lyginant su tipiniais suaugusių gyvūnų ėdalais, daugeliu atvejų ir nėra žinoma, kurios būtent modifikacijos, pavieniui ar kombinacijoje pasižymi teigiamu poveikiu.

Kačių, šertų inkstų dieta, vidutinis išgyvenimo laikas buvo ilgesnis dienosnei kačių, ėdusių įprastą ėdalą dienos. Tyrimo modelis nebuvo idealus, nes katėms ėdalų grupės buvo priskirtos neatsitiktinai, o veterinarams ir kačių šeimininkams buvo žinoma, kuo šeriama katė. Visiems šeimininkams svorio netekimas pacientams sergantiems inkstais pasiūlyta šerti kates inkstų dieta, ir katės, ėdusios tą ėdalą buvo priskirtos inkstų ėdalo grupei.

svorio netekimas pacientams sergantiems inkstais

Katės, kurios atsisakė ėsti inkstų dietą, buvo šeriamos jų įprastiniu kačių ėdalu su skirtingu kiekiu šviežios mėsos ar žuvies. Akivaizdu, kad paklaida buvo dėl to, kad sveikesnės katės pateko į bandomąją grupę, o blogiau besijaučiančios su mažesniu apetitu katės pateko į kontrolinę grupę ir todėl, kad jų būklė buvo blogesnė, jos gyveno trumpiau.

Kitas retrospektyvus tyrimas buvo paskelbtas m. Vidutinis išgyvenimo laikas kontrolinėje grupėje buvo 7 mėnesiai, tuo tarpu, kai pacientų, šertų įvairiomis inkstų dietomis, vidutinis išgyvenimo laikas siekė mėnesius. Šis tyrimas taip pat nebuvo idealus. Jame nebuvo atsitiktinės atrankos ir jis nebuvo aklas. Kontrolinėje grupėje buvo didelė įvairovė dietų, o inkstų dietos grupėje buvo net 7 skirtingos komercinės inkstų dietos. Inkstų nepakankamumas kai kuriais atvejais buvo diagnozuotas remiantis tik azotemija, kartais — be ŠST šlapimo specifinis tankis tyrimo.

Be svorio netekimas pacientams sergantiems inkstais duomenys apie dietą buvo surinkti tik iš informacijos, ar veterinaras paskyrė inkstų dietą ar ne. Tolimesnių duomenų apie tai, ar katės ėdė tik išskirtinai inkstų dietą ir ar tai buvo ilgą laiką, nėra.

Minesotoje buvo atlikti du atsitiktinių imčių kontroliuojami klinikiniai tyrimai, siekiant įvertinti dietų modifikacijų poveikį šunims ir katėms su spontaniniu lėtiniu inkstų nepakankamumu. Tyrimai buvo paskelbti m. Gyvūnai buvo stebimi 2 metus dėl išgyvenimo laiko ir klinikinių požymių, susijusių su uremija. Katės, dalyvavusios tyrime, sirgo 2 ar 3 stadijos inkstų nepakankamumu, o šunys — labiau progresavusia 3 ir 4 stadijos liga Dauguma veterinarų supranta, kad inkstų dieta yra svarbi LIL gydymo dalis, tačiau dideliu rūpesčiu tampa pripratinti pacientą prie naujos dietos.

Kadangi mes žinome, kokia yra nauda, verta gerai pasistengti, kad tai įvyktų. Pripratinti pacientus prie naujos dietos yra kur kas svorio netekimas pacientams sergantiems inkstais, kai yra ankstyva LIL stadija, nei vėliau, kai pacientams suprastėja apetitas ir jie prastai ėda net ir įprastinį ėdalą. Ypač svarbu, kad nuo įprastinio ėdalo prie gydomosios dietos pacientas būtų pervedamas lėtai.

Įprastai rekomenduojama pervesti per dienų, bet aš manau, kad nebus problema, jei tai užtruks kur kas ilgiau. Ypatingai naudinga, jei pacientas pripranta ilgam laikui prie tinkamesnės jam dietos. Ėdalo tekstūra yra svarbi šunims ir katėms ir įtakoja ėdamumą. Geriausia būtų šerti gyvūną, sergantį LIL, konservuotu ėdalu, tam, kad padidinti vandens sunaudojimą su pašaru, bet jei gyvūnas pripratęs prie sauso ėdalo, tokios pat formos inkstų dieta būtų priimtinesnė dėl panašios tekstūros.

Kitas patarimas — vengti pradėti naują dietą, kai gyvūnas serga ir yra klinikoje. Gyvūnas gali nenorėti ėdalo, jei jis susies dietą su pykinimu ar baime.

Rekomenduočiau susilaikyti nuo pašaro keitimo, kol gyvūnas bus stabilioje būklėje savo namuose, pažįstamoje aplinkoje. Žinoma, visa tai priklauso nuo gyvūno ir reikėtų priimti sprendimą kiekvienam pacientui ir jo savininkui individualiai. Gali būti, kad yra dietinių pasirinkimų, kuriuos gyvūnas ės ir kurie yra centrinis nj svorio metimas nei esami.

Ėdalai pagaminti seniems ar vyresnio amžiaus gyvūnams pasižymi kai kuriomis inkstų dietos savybėmis ir vengti didelio baltymų, fosforo ir druskos kiekio ėdale yra geriau nei nedaryti nieko. Namų gamybos ėdalai turi būti paruošti taip, kad jie būtų subalansuoti ir turėtų savybių, naudingų pacientams, sergantiems LIL. Ėdalas yra tokia svarbi žmogaus ir gyvūno ryšio dalis, kad jums tikrai reikia pakonsultuoti šeimininkus apie visą dietos esmę ir LIL, nes būtent jie įtakoja tai, ką ėda jų gyvūnai.

Pagaliau, dažnai užduodamas klausimas — kokia yra prevencija? Nėra atliktų tyrimų, įrodančių, kad fosforo ir baltymų kiekio apribojimas vyresnio amžiaus kačių ar šunų su normalia inkstų veikla ėdale pavėlina LIL pasireiškimą tolimesniame jų gyvenime. Nerekomenduočiau skirti inkstų dietos pacientui, kuriam inkstų nepakankamumas nėra diagnozuotas, tačiau vieną dieną, kai bus įmanoma diagnozuoti ankstyvąsias inkstų ligas, rekomendacijos dėl dietos gali pasikeisti.

Hipertenzijos kontroliavimas ipertenzija — tai komplikuojantis faktorius, galintis atsirasti dėl LIL. Ji pasireiškia tiek šunims, tiek katėms, sergantiems LIL, tačiau dažniau pasitaiko katėms, o epidemiologiniai tyrimai rodo, kad tai susiję su bloga prognoze.

Ką turėtume žinoti apie inkstų ligas ir jų prevenciją?

Katės su aukštu kraujospūdžiu pakankamai gerai reaguoja į gydymą. Šunų aukštą kraujospūdį gali būti sunku kontroliuoti.

Kraujospūdį reikia stebėti visiems LIL pacientams. Reguliarus visų vyresnių nei 8 metai gyvūnų tikrinimas gali padėti nustatyti pacientus su hipertenzija prieš atsirandant antrinėms problemoms, kaip širdies ligos, tinklainės hemoragija ar net inkstų pažeidimas ir nepakankamumas. Hipertenzija gali būti LIL priežastimi ir pasekme. Katėms su idiopatine hipertenzija ar hipertenzija dėl hipertiroidizmo ir katėms bei šunims su hipertenzija ir širdies liga dėl padidėjusio spaudimo gali būti stipriai pažeisti glomerulai ir vamzdeliai.

Inkstų nepakankamumo sukelta hipertenzija gali sukelti pakitimus širdyje, tinklainės pažeidimus ir gilesnius inkstų pažeidimus.

Svorio kritimas ir inkstų funkcija - Pasaulio riebalų degintojas

Šunims situacija yra skirtinga labrada lieknas kūnas dėl svorio gali prireikti kelių savaičių tam, kad sukontroliuoti aukštą kraujospūdį. Laimė, šunys yra mažiau linkę į akių ir neurologinius požymius dėl hipertenzijos, nei katės.

Šunų gydymą tinka pradėti su ACE inhibitoriumi pvz. Šunys labai gerai toleruoja ACE inhibitorius. Jei kraujospūdžio sukontroliuoti nepavyksta, kitas žingsnis — amlodipinas, o jei nepadeda ir tai — galima skirti hidralaziną. Proteinurija yra negatyvus prognozės rodiklis sergant LIL, taigi ACE inhibitorių naudojimo priežastis — sumažinti proteinuriją ir sulėtinti LIL progresiją tuo pačiu pagerinant išgyvenimo laiką.

Ribinei proteinurijai priskiriamos tarpinės UPC reikšmės. Šios ribos, apsprendžiančios proteinurijos sunkumą, yra nuolat peržiūrimos ir ateityje gali būti pamažintos.

Šiuo metu mikroalbuminurijos vaidmuo IRIS klasifikacijoje nėra nustatytas. Šunims, sergantiems LIL, gali būti pažeisti glomerulai ir gali būti žymus baltymų netekimas bei gali būti pastebimi klinikiniai požymiai, susiję su hipoproteinurija.

Katėms, sergančioms LIL, daug rečiau pasitaiko glomerulų pažeidimai nei kanalėlių intersticiniai pažeidimai ir todėl daugumai kačių pacienčių, sergančių LIL baltymų netekimas yra pakankamai nežymus ir nesukelia žymių klinikinių požymių, susijusių su baltymų netekimu. Taip pat nėra žinoma, ar mažo laipsnio proteinurija yra problemos dalis dėl perteklinio baltymų kiekio šlapime, dėl ko pažeidžiami likę nefronai ir progresuoja inkstų liga, ar proteinurija yra tik staigios ligos progresijos ženklas.

Taip pat buvo parodyta, kad tiek šunims, tiek katėms ACE inhibitoriai efektyviai mažina baltymų netekimą per glomerulus, nepriklausomai nuo proteinurijos laipsnio.

Lėtinės šunų ir kačių inkstų ligos | Jakovo veterinarijos centras

Tyrimuose su Samojedų veislės šunimis, kuriems būdingas paveldimas nefritas ir proteinurija, šunys, kurie buvo gydyti enalaprilu gyveno ilgiau nei kontrolinės grupės šunys. Tyrimuose, paskelbtuose m. Tyrimuose dalyvavo katės: 28 — normalios, 14 — su hipertenzija, 66 — su azotemija ir 28 — su hipertenzija ir azotemija. Tyrimuose buvo analizuojama kreatinino, UPC santykio, amžiaus ir hipertenzijos įtaka gaišimo ar eutanazijos rizikai.

Gydytos katės su hipertenzija neįtakojo sumažėjusio išgyvenimo lyginant su katėmis, kurios tyrimuose dalyvavo, kaip normalaus kraujospūdžio. Kraujospūdis ir kreatinino koncentracija buvo ženkliai pozityviai susiję su proteinurijos laipsniu. Tais pačiais metais paskelbti BENRIC multicentriniai, atsitiktinių imčių, kontroliuojami klinikiniai tyrimai 8 įvertino benazeprilo efektyvumą ir toleravimą su kačių, sergančių LIL, 3 metų laikotarpiu.

Buvo nustatyta, kad benazeprilas sumažino proteinuriją katėms, sergančioms LIL, nepriklausomai nuo proteinurijos laipsnio ir sunkumo, tačiau tarp kontrolinės ir gydytos grupės išgyvenimo laiko jokio skirtumo nebuvo. Tyrimuose buvo daug sunkumų ir gali būti, kad ateityje atliekant didesnį ar ilgesnį tyrimą, galima gauti skirtingus rezultatus. Šiame tyrimą katės labai gerai toleravo benazeprilą. Ar galima skirti ACE inhibitorius katėms, kurių UPC mažesnis, nei nurodyta aukščiau, veterinaras gali nuspręsti individualiai.

Svarbu, kad jei ACE inhibitoriai vis tik yra naudojami, jie turi būti LIL gydymo strategijos dalimi ir naudojami tik pacientams, kurių skysčių balansas yra geras. Fosfatų surišėjai Jei paciento fosfatų lygis negali būti palaikomas normos ribose tik naudojant gydomąją dietą, gali prireikti papildmai naudoti fosfatų surišėjus.

svorio netekimas pacientams sergantiems inkstais

Aliuminio hidroksidas, aliuminio karbonatas, kalcio karbonatas ir kalcio acetatas yra rekomenduojami, kaip fosfatų surišėjai žarnyne. Kiti galimi produktai — lantano karbonatas ir sevelamero HCl. Kalcio karbonato ir chitosano kombinacija rinkoje tiekiama, kaip Ipakitinas Vetoquinol, Prancūzija.

svorio netekimas pacientams sergantiems inkstais

Lantano karbonato yra veterinarijos produkte Renalzin Bayerkuris yra pastos formos ėdalų papildas. Pradėjus naudoti fosfatų surišėjus, fosfatus reikia stebėti kas dienų, kol jų lygis tampa stabilus ir kontroliuojamas. Tuomet dozė yra pagrindžiama stebėsenos duomenimis.

svorio netekimas pacientams sergantiems inkstais

Jei naudojamas fosfatų surišėjas kalcio pagrindu, kalcio lygis taip pat turi būti stebimas, nes atsiranda hiperkalcemijos pavojus. Fosfatų lygį sunku kontroliuoti vien tik fosfatų surišėjų pagalba, taigi, jie neturėtų būti laikomi dietos modifikacijų pakaitalu.

svorio netekimas pacientams sergantiems inkstais

Kalcitriolas Negydant LIL, inkstų antrinis hiperparatiroidizmas yra neišvengiama ir nepageidaujama pasekmė. Padidėjęs fosforo kiekis serume mažina kalcio kiekį ir tai stimuliuoja PTH išskyrimą, kas kontroliuoja kalcio kiekį didinant kalcio absorbciją iš žarnyno ir rezorbcija iš inkstų kanalėlių, taip pat simuliuojami osteoblastai, kad išskirti kalcį iš kaulų. Svorio netekimas pacientams sergantiems inkstais yra 1,25 dihidroksivitaminas D, kuris įprastai susiformuoja dihidroksivitamino D hidroksilacija inkstuose.